Šiame vertime gali nebūti pakeitimų, padarytų nuo 2017-10-16 ir esančių originale anglų kalba.
Jums reikėtų pažiūrėti tuos pakeitimus. Šio straipsnio vertimų palaikymo informaciją prašome pamatykite Vertimų PERSKAITYKITEMANE.
Laisvos sistemos distribucijos gairės (GNU FSDG1)
Šį puslapį palaiko Laisvos programinės įrangos fondo Licencijavimo ir atitikimo laboratorija. Jūs galite palaikyti mūsų pastangas paaukodami FSF. Turite klausimą į kurį čia neatsakyta? Patikrinkite kuriuos nors iš mūsų kitų licencijavimo resursų arba susisiekite su atitikimo laboratorija licensing@fsf.org.
Įvadas
Šių gairių tikslas yra paaiškinti ką reiškia įdiegimui tinkamai sistemos distribucijai (tokiai kaip GNU/Linux distribucija) būti kvalifikuojamai laisva (libre) ir padėti distribucijų autoriams savo distribucijas kvalifikuoti.
Šios gairės nėra išbaigtos. Mes paminėjome problemas, apie kurias dabar žinome, bet mes esame įsitikinę, kad yra daugiau. Mes jas pridėsime, kai su jomis susidursime.
Mes norėtume padėkoti Fedora projektui už jų pagalbą šią politiką sukonkretinant ir mums leidžiant panaudoti jų pačių distribucijos licencijos gaires kaip šio dokumento pagrindą.
Išbaigtos distribucijos
Mūsų distribucijų sąrašas yra vedlys apie sistemas, kurias jūs galite įdiegti į kompiuterį. Todėl, į jį įtrauktos tik tos distribucijos, kurios yra pačios išbaigtos ir paruoštos naudojimui. Jei distribucija nėra išbaigta – jei jai reikia tolimesnio vystymo arba daroma prielaida, kad taip pat bus įdiegiama ir kita programinė įranga – tada ji nėra čia įrašyta, net jei ji yra laisva programinė įranga.
Išimtis šiam reikalavimui ir ankstesniam pačios savęs išlaikymo reikalavimui yra mažos sistemos distribucijos, kurios yra distribucijos, pritaikytos įrenginiams su ribotais resursais, pavyzdžiui, bevieliam maršrutizatoriui. Laisvos mažos sistemos distribucijos neturi būti pačios save išlaikančios arba išbaigtos, nes nepraktiška užsiimti vystymu tokioje sistemoje, bet ją turi būti galima vystyti ir surinkti naudojantis laisva išbaigta sistemos distribucija iš mūsų distribucijų sąrašo, galbūt su laisvų įrankių, platinamų gretimais pačios mažos sistemos distribucijos, pagalba.
Licencijos taisyklės
„Informacija praktiniam naudojimui“ apima programinę įrangą, dokumentaciją, šriftus ir kitus duomenis, kurie turi tiesioginį funkcinį pritaikymą. Ji neapima artistinių darbų, kurie turi estetinę (o ne funkcinę) paskirtį arba nuomonės ar vertinimo pareiškimų.
Laisvoje distribucijoje visa informacija praktiniam naudojimui turi būti prieinama šaltinio forma. („Šaltinis“ reiškia informacijos formą, kuri yra pageidautina jos pakeitimų padarymui.)
Ta informacija, ir tas šaltinis, turi būti pateikta pagal atitinkamą laisvą licenciją. Mes įvertiname konkrečias licencijas ir išvardiname savo įvertinimus mūsų licencijų sąraše, atskirais skyriais licencijoms, kurios yra tinkamos programinei įrangai, dokumentacijai, šriftams ir kitiems naudingiems darbams. Jei toks darbas yra išleistas pagal kelias atskiras licencijas, darbas yra laisvas tol, kol bent viena iš jo licencijų yra laisva; sistemos autoriai, kai jie platina ir (arba) modifikuoja ją, turėtų vadovautis taikytinos laisvos licencijos(-jų) nuostatomis.
Laisvos sistemos distribucija privalo nenukreipti naudotojų praktiniam naudojimui gauti bet kokią nelaisvą informaciją arba juos neskatinti taip padaryti. Tokia sistema turėtų neturėti saugyklų, skirtų nelaisvai programinei įrangai ir jokių konkrečių receptų kaip įdiegti kokias nors nelaisvas programas. Ir tokia distribucija neturėtų minėti trečių šalių saugyklų, kurios nėra įsipareigojusios įtraukti tik laisvą programinę įrangą; net jei jos šiandien turi tik laisvą programinę įrangą, rytoj šitai gali būti nebetiesa. Sistemoje esančios programos turėtų nesiūlyti įdiegti nelaisvus programos priedus, dokumentaciją ir t. t.
Laisva sistemos distribucija turėtų būti pati save išlaikanti. Tai reiškia, kad jūs turite galėti vystyti ir surinkti tokią sistemą su įrankiais, kuriuos ta sistema jums pateikia. Vadinasi, laisvos sistemos distribucija negali įtraukti laisvą programinę įrangą, kurią galima surinkti tik naudojant nelaisvą programinę įrangą.
Šiandien dauguma laisvos sistemos distribucijų turi daug kodo; pastangų poreikis, kurio reiktų atlikti viso jo tiesioginį auditą daugumai komandų yra nepraktiškas. Praeityje, kažkiek nelaisvo kodo buvo atsitiktinai įtraukta į laisvos sistemos distribucijas. Dėl šito distribucijų mes nepašaliname iš sąrašo; vietoje to, mes tik paprašome, kad distribucijos autoriai nuoširdžiai pasistengtų išvengti įtraukti nelaisvą programinę įrangą ir prisiimtų pašalinti tokias programas jei tokių būtų atrasta.
Tam tikrų tipų situacijos su licencijomis yra vertos ypatingo dėmesio žmonėms, kuriantiems arba svarstantiems laisvos programinės įrangos distribucijas; jos yra aptartos toliau pateiktuose skyriuose.
Nelaisva įmontuotoji programinė įranga
Kai kurioms aplikacijoms ir tvarkyklėms, kad funkcionuoti reikia įmontuotosios programinės įrangos ir kartais ta įmontuotoji programinė įranga yra platinama tik objektinio kodo forma, pagal nelaisvą licenciją. Mes šias įmontuotosios programinės įrangos programas vadiname „blobs“. Daugumoje GNU/Linux sistemų, jūs įprastai rasite šituos kartu su kai kuriomis Linux branduolio tvarkyklėmis. Tokia įmontuotoji programinė įranga turėtų būti pašalinta iš laisvos sistemos distribucijos.
Blobs gali įgauti daugelį formų. Kartais, jie bus pateikti atskiruose failuose. Kitais atvejais, jie gali būti įtraukti į pačios tvarkyklės šaltinį – pavyzdžiui, jie gali būti užkoduoti dideliame skaičių masyve. Bet nesvarbu kaip jie yra užkoduoti, bet kokia nelaisva įmontuotoji programinė įranga turi būti iš laisvos sistemos pašalinta.
(Kad būtų aišku, ne visi skaičių masyvai tvarkyklėje yra įmontuotoji programinė įranga. Svarbu suprasti duomenų paskirtį prieš nusprendžiant ar jie yra tinkami laisvai sistemai, ar ne.)
Brian Brazil, Jeff Moe ir Alexandre Oliva išvystė eilę scenarijų nelaisvos įmontuotosios programinės įrangos pašalinimui iš standartinės Linux branduolio versijos. Jie gali jums būti naudingi jei pageidausite vystyti savo paties laisvą GNU/Linux distribuciją – nors mes rekomenduojame prisijungti prie egzistuojančios laisvos distribucijos vystymo, nei fragmentuoti pastangas pradedant naują. Išbaigtas Linux branduolio be blob versijos šaltinis taip pat yra prieinamas; jūs galite sužinoti daugiau apie šį projektą Laisvos programinės įrangos kataloge.
Nefunkciniai duomenys
Duomenys, kurie nėra funkciniai, kurie neatlieka praktinio darbo, labiau yra sistemos programinės įrangos puošmena, nei jos dalis. Todėl, mes nereikalaujame laisvos licencijos kriterijaus taikyti nefunkciniams duomenims. Jie gali būti įtraukti į laisvos sistemos distribuciją tol, kol jų licencija jums suteikia leidimą kopijuoti ir išplatinti, ir komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Pavyzdžiui, kai kurie žaidimų varikliai išleisti pagal GNU GPL turi gretimą žaidimo informaciją – fiktyvaus pasaulio žemėlapį, žaidimo grafiką ir t. t. – išleistą pagal tokią kaip platinimo-cituojant licenciją. Tokio tipo duomenys gali būti laisvos sistemos distribucijos dalimi, nors jų licencija nėra kvalifikuojama laisva, nes jie yra nefunkcionalūs.
Prekės ženklai
Prekės ženklai siejami su kokia nors programine įranga. Pavyzdžiui, programos pavadinimas gali būti paverstas prekės ženklu arba jos sąsaja gali pavaizduoti prekės ženklą logotipą. Dažnai, šių ženklų naudojimas bus kažkokiu būdu kontroliuojamas; konkrečiai, autorių įprastai prašoma, kai jie modifikuoja programinę įrangą, iš jos pašalinti prekės ženklo minėjimą.
Ekstremaliais atvejais, šie apribojimai iš esmės gali paversti programą nelaisva. Neteisinga, kai kas nors jūsų prašo pašalinti prekės ženklą iš modifikuoto kodo jei tas prekės ženklas yra išmėtytas visame originaliame šaltinyje. Tačiau, kol praktiniai reikalavimai yra protingi, laisvos sistemos distribucijos gali įtraukti šias programas, arba su prekės ženklais, arba be jų.
Panašiai, pati distribucija gali valdyti konkrečius prekės ženklus. Nėra problemos jei modifikavimui reikia, kad šie prekės ženklai būtų pašalinti, kol jie gali būti patogiai pašalinti neprarandant funkcionalumo.
Tačiau, nėra priimtina naudoti prekės ženklus, kad apriboti visos distribucijos arba bet kurios dalies cituojamąjį kopijavimą ir išplatinimą.
Dokumentacija
Visa laisvos sistemos distribucijos dokumentacija turi būti išleista pagal atitinkamą laisvą licenciją. Papildomai, turi būti pasirūpinta, kad joje nebūtų rekomenduojama nelaisva programinė įranga.
Bendrai, kas nors, kas žmonėms, kurie jau naudoja nelaisvą programinę įrangą, kartu su ja padeda geriau naudoti laisvą programinę įrangą yra priimtina, bet kas nors, kas laisvos programinės įrangos naudotojus skatina įdiegti nelaisvą programinę įrangą – nėra.
Pavyzdžiui, laisvos sistemos distribucija gali turėti dokumentaciją naudotojams, kurie ruošia dvigubos įkrovos sistemas. Joje gali būti paaiškinta kaip pasiekti nuosavybinės operacinės sistemos failų sistemas, importuoti iš jos nustatymus ir t. t. Tai būtų pagalba žmonėms įdiegti laisvos sistemos distribuciją į mašiną, kuri jau turi nuosavybinę programinę įrangą, kas yra gerai.
Kas būtų nepriimtina yra dokumentacijoje žmonėms pateikti instrukcijas kaip į tą sistemą įdiegti nelaisvą programą ar paminėti patogumus, kuriuos jie gali taip padarydami įgyti.
Ribiniu atveju, aiškus ir rimtas įtikinimas nenaudoti nelaisvos programos nustumtų ją į priimtiną ribos pusę.
Patentai
Laisvos programinės įrangos autoriams ir platintojams praktiškai neįmanoma žinoti ar turimas programinės įrangos gabalėlis pažeidžia kokius nors patentus, ar ne: jų yra per daug, jie skiriasi skirtingose valstybėse, jie dažnai būna taip parašyti, kad būtų sunku suprasti ką jie dengia ir ko nedengia ir nelengva nustatyti kurie yra galiojantys. Todėl, mes bendrai neprašome laisvos sistemos distribucijų atmesti programinę įrangą dėl galimos patentų grėsmės. Kitą vertus, mes taip pat neprieštaraujame jei platintojas nusprendžia kai kurią programinę įrangą, kad išvengtų patentų rizikos, praleisti.
Jokių kenkėjiškų programų
Distribucija turi būti be jokių DRM, galinių durų ir šnipinėjimo programų.
Įsipareigojimas ištaisyti klaidas
Dauguma distribucijos vystymo komandų neturi išteklių nuodugniai patikrinti, kad jų distribucija atitiktų visus šituos kriterijus. Ir mes taip pat. Taigi, mes tikimės, kad distribucijos kartais turės klaidų: nelaisvos programinės įrangos, kuri praslydo, t. t. Mes neatmetame distribucijos dėl klaidų. Mūsų reikalavimas distribucijos autoriams yra turėti tvirtą įsipareigojimą operatyviai ištaisyti bet kokias klaidas, apie kurias jiems yra pranešta.
Palaikymas
Siekiant, kad būtų pateikta sąraše, distribucija turėtų būti aktyviai palaikoma ir turėtų GNU projektui suteikti aiškų ir konkretų būdą pranešti apie nelaisvos programinės įrangos, apie kurią mes išsiaiškiname, problemas. Ji taip pat turėtų mus informuoti, kai problemos, apie kurias mes pranešėme, yra sutvarkytos.
Pavadinimo sumaištis
Mes sąraše neįrašysime distribucijos, kurios pavadinimą tikėtina bus galima sumaišyti su kokiomis nors nelaisvomis distribucijomis. Pavyzdžiui, Foobar Light yra laisva distribucija ir Foobar yra nelaisva distribucija, mes Foobar Light neįtrauksime į sąrašą. Taip yra dėl to, jog mes tikimės, kad tas skirtumas tarp tų dviejų, perteikiant tos žinutės reikšmę, būtų prarastas.
Konkrečiai, pagrindinis tos laisvos distribucijos pavadinimas (šiame pavyzdyje „Foobar“) neturėtų būti bet kokios nelaisvos distribucijos pavadinimo dalimi.
Kai kurie žmonės galvoja pridėti pavadinimą „GNU“ prie laisvos distribucijos pavadinimo, kad atskirti ją nuo nelaisvos. Čia yra dvi problemos. Pirma, šitie du pavadinimai nebūtų pakankamai skirtingi, kadangi pagrindinis žodis abiejuose pavadinimuose būtų tas pats.
Antra, tai skatintų nesusipratimą ką reiškia „GNU“. GNU yra operacinė sistema, įprastai naudojama su Linux branduoliu, ir iš esmės visos taip vadinamos „Linux“ distribucijos iš tikro yra GNU/Linux distribucijos. Pagal šį scenarijų, abi versijos yra GNU/Linux ir būtų klaidinama kurios nors vienos iš jų pavadinime praleisti „GNU“.
Susisiekimas su srove iš viršaus jei jūs esate srovė apačioje
Distribucijos autoriams (ar bet kam kitam) atsiuntusiems svarbų pranešimą apie GNU paketo klaidą: jei į jį per protingą laiką (prašome skirti bent dvi savaites) neatsižvelgė to paketo palaikytojas, jūs galite eskaluoti šią klaidą parašydami į <maintainers@gnu.org>. Tai ypač galioja jei jūs negalite rasti to paketo palaikytojo veiklos pastaruoju metu požymių.
Prašome mokykite naudotojus apie Laisvą programinę įrangą
Siekiant įkurti ilgalaikę laisvę, tik laisvės naudotojams suteikimas nėra pakankama. Taip pat būtina juos mokyti suprasti ką ji reiškia ir jos reikalauti. Todėl, mes siūlome ir raginame, kad laisvos distribucijos ekrane iškiliai praneštų, prieš prisijungimą ir pagal nutylėjimą darbastalyje po prisijungimo, iškilų pareiškimą apie laisvę, tokį kaip „Ši sistema yra laisvę gerbianti laisva/libre programinė įranga“ arba kaip nors panašiai ir pateiktų nuorodą arba piktogramą, nukreiptą į gnu.org arba gnu.org/philosophy išsamesnei informacijai apie šią problemą.
Prašome venkite kartoti propagandą ir sumaištį
Prašome pamatykite mūsų vengtinų žodžių, kurie yra arba šališki, iškreipiantys, arba klaidinantys, sąrašą ir pasistenkite jų išvengti savo viešojoje kalboje ir diskutuojant su visuomene.
Baigiamosios pastabos
Mes palaikome laisvos GNU sistemos distribucijų, apie kurias mes žinome, sąrašą. Jei jūs žinote apie laisvą distribuciją, kurios nėra tame sąraše, prašome paprašykite jos autorių parašyti į <webmasters@gnu.org> pateikiant jų sistemos apibūdinimą ir nuorodą į jų tinklapį.
Mes taip pat išvardiname laisvas ne GNU sistemos distribucijas pagal tas pačias etines sąlygas.
Jei turite klausimų arba komentarų apie pačias šias gaires, laisvai atsiųskite juos į <licensing@fsf.org>. Mes viliamės, kad jos visiems padės geriau suprasti problemas, kurios yra svarbios laisvos sistemos distribucijoms ir mes laukiame ateities, kurioje skatinsime ir daugiau jų.
Vertėjo pastabos
- Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba neverčiami.